Mokslinis darbas apie Naftos terminalo plėtrą 2

Mokslinis darbas apie Naftos terminalo plėtrą 2

Antra darbo dalis tęsia įvade pradėtas mintis ir įveda į rašto darbo turinyje pažymėtą dalį –  Objekto aprašymas.

Taikant ES reikalavimus ir siekiant įgyvendinti priimtus ES įsipareigojimus priimtas sprendimas naudoti benzino ir dyzelino gamybai biokuro komponentus. Lietuvos valstybei įsipareigojus dalį energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, bene vienintelis būdas – dalį biokuro pagaminto iš atsinaujinančių šaltinių maišyti su tradiciniu kuru. Todėl naftos produktų krovą per Klaipėdos uostą lieka aktuali.
Ateityje uosto naftos terminalų darbo technologijos tobulės gana sparčiai, taigi svarbu sugebėti lengvai prisitaikyti prie technologinių pokyčių, būti pasirengus priimti naujus laivus, naujus krovinius ir plėsti terminalo veiklą.
Darbo tikslas: atlikti naftos produktų terminalo plėtros planavimą ir įvertinimą.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti naftos produktų srautus per Klaipėdos uostą
2. Atlikti naftos produktų terminalo statybos tyrimą

OBJEKTO APRAŠYMAS

Šiuolaikiniai naftos terminalai pasižymi sudėtingu inžineriniu – technikiniu kompleksu, susidedančiu iš pastatų ir įrenginių, vamzdynų, rezervuarų, siurblinių ir specialių įrenginių, kurie naudojami priimant, saugant ir realizuojant naftos produktus. Naftos terminalų elementai skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius [25].
Pagrindiniai: talpyklos, estakados, krantinės, siurblinės.
Pagalbiniai: valymo įrenginiai, katilinė, rekuperavimo sistemos, gaisro gesinimo sistemos, automatinės sistemos ir kt.

Rezervuarų parkai
Naftos ir naftos produktų saugojimui naftos perdirbimo ir krovos įmonėse naudojamas didžiulis kiekis talpų, sutelktų rezervuarų parkuose. Skaičius ir tūris įrengiamų rezervuarų nustatomas pagal įmonių gamybos apimtis, nuo kiekio naftos produktų, kurį numatoma saugoti, o taip pat normų pagal kurias reikia saugoti žaliavą ir naftos produktus. Rezervuarų konstrukcija priklauso nuo daugelio faktorių, bet pagrindinės yra cheminės ir fizinės savybės, o taip pat slėgis ir temperatūra jų viduje. Rezervuarų talpos turi būti aprūpintos matuokliais, reguliuojančiais ir kontroliuojančiais įrenginiais, apsaugančiais nuo viršslėgio, temperatūros ir perpilimo aukščio. Norint apsaugoti talpas nuo tiesioginių saulės spindulių, jos iš išorės padengiamos šviesia danga, o esant būtinybei sukuriamas dirbtinis šešėlis [25, 26].
Rezervuarai gali būti suskirstyti pagal šias savybes [22, 25, 26]:
Pagal medžiagas iš kurių jie gaminami- metaliniai, gelžbetoniniai.
Pagal slėgį- rezervuarai su mažu slėgiu, kur slėgis mažai skiriasi nuo atmosferinio slėgio (p<0,02 MPa) ir aukšto slėgio (p>0,02 MPa).

1 dalis (pradžia)

3 dalis.

Taip pat skaitykite:

Darbų rašymo konsultacijos atliekamos ČIA.

Darbo dalis patalpinta: 2015-05-01